CPU aušintuvas: aušinimas skysčiu VS oro aušinimas
Kaip ir bet kuri galinga kompiuterio aparatinė įranga, CPU veikimo metu generuoja šilumą ir jiems reikia tinkamo aušinimo, kad būtų pasiektas optimalus veikimas.
Kaip paaiškina Markas Gallina, „Intel“ šilumos ir mechanikos architektas, procesoriaus tranzistoriai normaliai veikiant paverčia elektros energiją į šilumą. Šis karštis padidina procesoriaus temperatūrą, o be efektyvaus aušinimo CPU gali viršyti saugią darbo temperatūrą.
Taigi, koks yra geriausias būdas palaikyti procesorių idealioje temperatūroje? Yra įvairių procesorių aušinimo būdų, tačiau dauguma stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių naudoja aušinimą oru arba aušinimą skysčiu. Panagrinėkime kiekvieno metodo veikimo principus ir privalumus bei trūkumus.
1. CPU aušintuvų veikimo principai
1.1 Oro aušinimas
Oro aušinimo sistemose, nesvarbu, ar tai yra staliniai, ar nešiojamieji kompiuteriai, pagrindinis principas yra sugerti šilumą iš procesoriaus integruoto šilumos skirstytuvo (IHS) ir išsklaidyti ją per techninės įrangos komponentus. Procesoriaus sukurta šiluma perduodama į IHS, esančią procesoriaus viršuje, tada perkeliama į aušintuvo pagrindo plokštę. Iš ten šiluma išsklaidoma per šilumos vamzdžius arba tiesiai į pelekus, veikiamus prijungto ventiliatoriaus, kuris pučia karštą orą nuo aušintuvo ir galiausiai palieka kompiuterį.
Pasyvus aušinimas yra rečiau paplitęs variantas, kuriame nenaudojami ventiliatoriai, o šilumai sugerti ir išsklaidyti naudojami specialiai sukurti radiatoriai. Nors tai naudinga įrenginiams, kuriems keliami maži triukšmo reikalavimai, dauguma žaidimų kompiuterių pasirenka aušinimą oru arba skysčiu.
Oro aušintuvų efektyvumas skiriasi dėl tokių veiksnių kaip medžiaga (varis laidesnis už aliuminį, bet yra brangesnis) ir prie procesoriaus aušintuvo prijungtų ventiliatorių dydžio ir skaičiaus. Dėl to skiriasi CPU oro aušintuvų dydis ir dizainas.
1.2 Aušinimas skysčiu
Skysčio aušinimo parinktis galima suskirstyti į „viskas viename“ (AIO) aušintuvus arba pasirinktines aušinimo kilpas. Dėl paprastumo daugiausia dėmesio skirsime AIO skysčių aušintuvams, nes pagrindinis principas, kaip skystis aušina CPU, abiejuose tipuose išlieka toks pat.
Panašiai kaip aušinimas oru, aušinimo procesas prasideda nuo šilumos perdavimo iš procesoriaus IHS į pagrindinę plokštę. Terminės pastos sluoksnis padeda geriau perduoti šilumą tarp paviršių. Metalinis pagrindo plokštės paviršius yra dalis vandens bloko, kuris skirtas aušinimo skysčiui laikyti.
Kai aušinimo skystis praeina per vandens bloką, jis sugeria šilumą iš pagrindo plokštės. Tada skystis vamzdžiais nukeliauja į radiatorių, kur jį veikia oras, padedantis aušinti. Prijungtas ventiliatorius pučia šilumą nuo radiatoriaus. Aušinimo skystis grįžta į vandens bloką, o ciklas kartojasi.
2. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis aušinimo būdus
2.1 Kaina
Kainos labai skiriasi priklausomai nuo pageidaujamų savybių. Paprastai oro aušintuvai yra ekonomiškesni dėl nesudėtingo veikimo. Tiek oro, tiek skysčio aušintuvai turi pradinio lygio ir aukščiausios klasės versijas su pažangiomis funkcijomis, tokiomis kaip didesni radiatoriai, geresni ventiliatoriai ir pritaikoma aukščiausios klasės oro aušintuvų arba AIO skysčių aušintuvų estetika.
2.2 Diegimo paprastumas
AIO skysčių aušintuvus, nors ir sudėtingesnius nei standartinius oro aušintuvus, vis dar gana paprasta montuoti, paprastai juos sudaro vandens blokas, aušinimo vamzdžiai ir radiatorius. Kita vertus, tinkintos kilpos reikalauja daugiau pastangų ir žinių, tačiau siūlo daugiau tinkinimo galimybių.
2.3 Dydis
Oro aušintuvai gali būti dideli, bet yra tik tam tikroje srityje. AIO skystam aušinimui reikia vietos radiatoriui, vandens blokui ir aušinimo skysčio vamzdžių išlyginimo. Mažesniuose kompiuteriuose gali tikti kompaktiški oro aušintuvai arba AIO skysčių aušintuvai su mažesniais radiatoriais.
2.4 Triukšmas
Skysčio aušinimas, ypač naudojant AIO nustatymus, paprastai yra tylesnis nei procesoriaus aušintuvai su ventiliatoriais. Tačiau triukšmo lygis gali skirtis priklausomai nuo specialiai sukurtų oro aušintuvų arba ventiliatoriaus nustatymų.
2.5 Temperatūros reguliavimas
Atliekant daug procesoriaus reikalaujančias užduotis, pvz., vaizdo atvaizdavimą ar srautinį perdavimą, aušinimas skysčiu dažnai efektyviau paskirsto šilumą didesniame paviršiaus plote ir leidžia sumažinti ventiliatoriaus greitį arba padidinti bendrą galią. Aušinimas skysčiu yra efektyvesnis ir paprastai tylesnis. Jei žema temperatūra, minimalus triukšmas ir didesnės išankstinės išlaidos yra priimtinos, geriausias pasirinkimas gali būti aušinimas skysčiu. Tiems, kurie ieško pigesnio, lengvai montuojamo sprendimo su tam tikra našumo auka ir priimtinu triukšmo lygiu, rekomenduojamas oro aušinimas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pasirinkimas tarp aušinimo skysčiu ir oru priklauso nuo kompiuterio naudojimo, numatomo našumo ir darbo krūvio. Skystas aušinimas tinka tiems, kurie teikia pirmenybę mažam triukšmui, optimaliam vėsinimui ir nori daugiau investuoti. Kita vertus, oro aušinimas yra ekonomiškesnis, paprasčiau montuojamas sprendimas, dėl kurio sumažėja našumas ir triukšmas.
